Utenos kraštas yra Senolių Sėlių žemė (Rytų Lietuvoje yra buvusios Sėlių genties žemės. Vietovės Sėlė, Salakas). Lietuva buvo paskutinė Pagoniška valstybė Europoje.
Utenos regiono teritoriją išilgai kerta kelias Varšuva-Sankt Peterburgas, kuris buvo ir yra svarbus Utenos kraštui, nes jungia Vakarus ir Rytus.
Utena yra tūkstančio ežerų kraštas (Utenos apskrityje yra daugiau negu 1000 ežerų), Utenos rajone yra giliausias Lietuvos ežeras Tauragnas.
Utenos kraštas yra nardytojų rojus. Aukštaitijos ežerai yra gilūs ir skaidriavandeniai, todėl jie tinka nardymui ir yra labai mėgstami nardytojų iš įvairių šalių.
Utenos krašte gausu upių, o vieną jų užtvenkus pastatyta hidroelektrinė ir tyvuliuoja Antalieptės marios. Antalieptės, Užpalių miesteliams yra labai svarbūs lieptai per Šventosios upę.
Utenos kraštas labiausiai žinomas šimtamete tradicija rengti žirgų lenktynes ant Sartų ežero, Dusetų ir Rašės hipodromuose. Utenoje veikia vienintelis žirgų viešbutis Lietuvoje. Dusetų seniūnijos herbe pavaizduoti žirgai, o Utenos savivaldybės herbe – pasaga, kuri neša laimę.
Tauragnų miestelyje garsios kraštietės mokslininkės Eugenijos Šimkūnaitės garbei pasodintas vyšnių sodas – Gesės sodas.
Saldutiškio miestelyje kasmet vyksta tarptautinis Nepriklausomo kino vilkų festivalis skirtas garsiam operatoriui ir režisieriui Petrui Abukevičiui atminti.
Vyžuonuose skulptoriaus Henriko Orakausko sukurtos skulptūros primena žymius Utenos krašto kūrėjus – rašytoją Bronių Radzevičių ir poetą Antaną Masionį.
Leliūnų miestelyje gyvena ir puodus žiedžia Lietuvos puodų žiedimo karalius Vytautas Valiušis.
Utenos regione veikia Utenos regiono vietos veiklos grupė, kuri buria visus draugėn kurti klestintį Utenos laimingų žmonių kraštą.